ŽIURKĖS
Ar esate kada nors matę ŽIURKĘ?
TAIP? NE?
Na bent jau gyvūnų parduotuvėje tai tikrai.
Parduotuvėje jos atrodo visai neblogai, dažniausiai baltas snukutis juodos blizgančios akys ir jeigu ne baisi ilga ir šeriais apaugusi uodega būtų visai nieko gyvūnas.
Vaikystėje prisiklausiau apie žiurkes DAUG DAUG istorijų: jos naktį gali užpulti žmones, nugraužti vaikams galvas, suėsti viščiukus ir daug daug visokių baisybių, brrr….
Taigi yra pasaulyje tik vienas gyvūnas, kurio nemėgstu ir bjauriuosi - žiurkė, ji kelia man baimę.
Taigi stovime vieno miesto stotyje vakaras, tamsu, stotyje ant žemės miega žmonės, tamsu, žmonės juodi, bijau ant jų užlipti, nes jie juodi ir nesimato, tamsu, einu atsargiai, tamsu… tik staiga kažkas prabėga pro mano kojas, pašoku ir spėkit ką pamatau ŽIURKĘ!!!!!!!
Nemanau kad ji manęs išsigando, nes palindo po autobusu ir žiūri, tamsoje nematau jos akių, bet ir nenoriu matyti, tada pamatau dar kokias penkias bėgiojančias aplink miegančius žmones…. ąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąąą, baisu baisu baisu,
bet aš ne iš tų kur klykia pamačius kokia tai baisybę. Dabar jau stengiuosi neužlipti NEI ant žmonių NEI ant žiurkių.
Šlykštu…. fui fui fui
Dabar įsivaizduokite: Siaura pailga galva, išsikišę dantys, siauros akys, juodais rėmais akiniai, mažiukas, kūdutis kūnelis…. kas tai? Ogi mano brangus kolega, jeigu būčiau ne tokia kultūringa pavadinčiau jį prieš tai minėto gyvūno vardu.
Turiu bėdą pelėdą, visai visai nemielą kolegą.
Aš - geros dūšios žmogus
Žmonės kalba, kad esu per daug gera ir mėgstu vidus žmones, deja deja… viena asmenybė mane nervina taip smarkiai kad iš kultūringo ir geros dūšios žmogaus virtau į RAGANĄ.
Aš kasdien ant jo rėkiu ir negaliu pakęsti nieko, ką jis daro. Jis manosi esąs pasaulio centras, jis vienas viską žino, viską moka, vienas yra teisus ir viskas turi būti pagal jį. Egocentrizmo viršūnė….na na….. atrandu savo alergiją ir visą tai, kas po ja paslėpta, bet su tuo žmogum negaliu dirbti tik ir galvoju kaip čia juo atsikratyti. Egocentrizmas būtų dar nieko, bet PONAS ALBERTAS dar ir peilį nešiojasi užanty. Nusisuk ir jau negyvas, nes peilis tavo nugaroj. Jei reikia kažką apkalbėti ir pasakyti kas ką ofise negerai padarė, kas nedirba visai, ką reikia atleisti - Albertukas jūsų paslaugoms, jei nepaklūsti jo valiai būsi įskųstas kaip niekam tikęs ir geriausiu atveju gausi papeikimą iš aukščiau, bet dažniausiai žmonės tiesiog dingsta nuo žemės paviršiaus - šiandien yra, rytoj jau ne. Nei labas nei viso gero, tiesiog jie yra atleidžiami. Taigi paskutinis mano mielojo kolegos darbelis:
Mūsų vairuotojas atėjo šeštadienį į darbą ir paklausė Alberto, ar gali pasinaudoti internetu, beabejo Albertas visų geriausias draugas leido ir net užleido savo kompiuterį. Beabejo ne už dyką, po to jis paprašė vairuotojo parvežti namo su kompanijos automobiliu, vairuotojas atsisakė, nes neturi teisės įmonės automobilio naudoti kažkieno asmeniniais reikalais.
Taigi pirmadienio rytą viešame susirinkime, vairuotojas buvo įskųstas, kad be niekieno žinios savavališkai naudojosi internetu ofise. Vairuotojas gavo papeikimą, o Albertas nusipelnė viršininko pagyrų kaip atsakingas įmonės darbuotojas, kuris rūpinasi įmonės turtu ir saugumu.
Nuo tos akimirkos aš jį matau kaip tuos žvėriukus autobusų stotyje, kai nežinai ar jie tavęs bijo ar ketina įkąsti.
Dar nesugalvojau, kaip su juo bendrauti, nes turime dirbti petis į petį…
Ech… padėkit kas nors….
:)
