Kopimas į kalnus arba kaip Aqua laimės žiburio ieškojo…
Šį savaitgalį pasiekiau viršūnę.
Turbūt paklausite „kokią viršūnę?”
Na įkopiau į patį aukščiausią kalną Ganoje - 884 metro.
aukščiausias kalnas Ganoj
Įkopiau ir taškas. Na buvo sunku, prakaitas varvėjo belekaip, jaučiau kaip karštis veržiasi iš gyslų, o o o, kalnas išties status, nors Slovakai gyrėsi, kad jie matę ir aukštesnių kalnų, man, mergaitei iš Lietuvos lygumų kalnas atrodė didelis. Na kopiam kopiam, akmenuota, statu, slidu, greitai pavargsti, bet užsispyrimas didesnis, negi baigsi kelionę vidury kalno, ech atsikvepi ir vėl kojos į darbą. Bekopiant vis galvojau apie „Laimės žiburį” ir visus jaunuolius akmenim pavirtusius ir apie tai, kaip gera po visų vargų pasiekti laimės žiburį ir pajusti laimę.
Taigi po kelių valandų kopimo atsiduriam viršūnėj.
Širdis daužosi…beveik girdžiu ir kitų širdis (mūsų 12) plakant būgno titmu: dum dum dudum dum. Cha pagalvoju, o mes ganėtinai tarpkultūrinė chebra:
2 slovakai
Čekas
Lenkas (kur tik jų nebūna)
Australė
Norvegas
Meksikietė
Kinė
Vokietė
Suomė
Olandė
Ir AŠ, LIETUVĖ
Nuo kalno atsiveria nepaprastai gražus vaizdas, bet pradžioje išdrimbam ant žemės ir gulim šnopuodami, nuovargį pakeičia euforija…. jė jė jė jė… mes tai padarėm, įkopėm visi. Beje buvau ne paskutinė, o drąsiai veržiausi į priekį ir rodžiau savo ištvermę, cha keletas mėnesių sporto klube Lietuvoje vis dėlto davė savų rezultatų.
Žvelgiu nuo kalno žemyn, o jausmas toks kad norėtum visus apkabinti, išbučiuoti ir šokinėti spygauti aaaaaaaaaaaaa…uuuuuuuuuuuu……oooooooooooo….. aš kalnuose. Prisifotografuojam ir tada ateina liūdesys…. na gražu tai gražu, aplink daug kalnų, miškai, rūkas, kaip iš pasakos apie mistines būtybes, jaučiuosi kaip Hobitas iš Tolkino knygos nešantis žiedą per kalnus, o liūdesys iš kur, kam jis ir apie ką?
Taigi ilgai žiūrėti nereikia, kad suprastum, jog kalnas ant kurio stovim - nėra aukščiausias!
Velnias….kaip čia gali būti, nejaugi mus apgavo ir mes ne tame kalne?
Klausiam gido, kuris nieko nežino, tik pinigus pasiima.
Kaip taip gali būti įkopėme į kalną - kuris aukščiausias Ganoje, o šalia stovi dar aukštesnis…..kas čia apgaulė ar miražas?
Paaiškėja, kad mes stovime beveik ant Togo valstybės sienos. Taigi aukštesnis kalnas yra pusiau Togo, pusiau Ganos teritorijoje, be to tas kalnas - tai du kalnai vienas ant kito, todėl jis aukštesnis, bet teoriškai matuojant pagal jūros lygį, kalnas kuriame stovime mes aukščiausias Ganoje :)
Ech, bet jausmas jau pasikeitęs, ryžomės kopti į aukščiasią kalną, o įkopę pamatėme dar aukštesnį.
Ech, žmogui niekada neįtiksi, gal ir gerai, kad norisi vis daugiau ir daugiau, taip mes tobulėjam :)
Bet stovėdama ten pažadu sau: įkopsiu ir į Togo aukščiausią kalną,
MANO LAIMĖS ŽIBURYS DAR NEPASIEKTAS…
mano laimės žiburys dar nepasiektas
