Kai norisi miego….
Ganoje už lango žiauriai karšta, bet jaučiuosi tarsi vėlyvą rudenį (nors dabar Lietuvoje ir yra vėlyvas ruduo), kai eiti Laisvės alėja pavojinga, nes nuo šlapių, purvinų lapų grindinys labai slidus ir bijai pargriūti, kai batai šlapi ir nedžiūva, nes radiatorius nešyla, o miegoti reikia su megztiniu nes drėgna ir sienos pelyja, kai norisi apsikabinti vaikystėje turėtą meškiuką ir nesikelti iš lovos.
Trūksta miego, pavargau, nes vakar pasakiau „ATE“. Atsisveikinimas visada man simbolizavo rudenį. Pasakiau „ATE“ dviem nuostabiem žmonėm, kurie buvo apsistoję mano kambary 3 savaites. Taip taip, kambariu dalinausi su dviem Kanadietėm. Jos keliavo po Afriką 7 mėnesius, o šiandien išskrido į Indiją, Kalėdoms jos važiuos namo į Kanadą.
Prasidėjo mūsų labai smagi draugystė nuo alaus prie vandenyno kaip aš sakau „on the rocks“ ir baigėsi atsisveikinimo ašaromis, kaip visada pažadai, kad susitiksim, atvažiuosim vieni pas kitus, nepamiršim, dažniausiai taip nebūna. Išsiskiri ir keliauji savo keliu, lieka tik gražus prisiminimas. Man labai gaila, kad su gerais žmonėmis susitikus kelyje greit išsiskiriama, nors norisi juos pasiimti ir parsivežti namo, kad niekada nedingtų iš tavo gyvenimo…
--
