Benamiai vaikai
Vaikai daug kur prašo pinigų
Vienas įvykis labai mane sutrikdė.
Čia Ganoj yra nemažai vaikų, kurie prašo išmaldos.
Einam vieną vakarą gatve, tamsu (čia temsta 18 val.) ir staiga man į ranką įsikimba berniukas, kokiu 6 metų amžiaus. Įsikimba ir nepaleidžia. Mano reakcija keista.
Berniukas prikimba tarsi musė ir jo nukrapštyti neįmanoma. Tyliai sakau sau ‘pinigų neduosiu’, ne tam čia atvažiavau. Siūlom berniukui popkornų, kuriuos nešamės maišelyje, bet jis tik purto galvą, žiūri gailiomis akytėmis, atseit duok pinigų. Jausmas tikrai nekoks, tarsi kažkas ką tik įbruko naują gyvenimo naštą. Bandau nuo tos naštos pabėgti tiesiogine to žodžio prasme. Paspartinu žingsnį, beveik bėgu, mano baltieji kolegos juokiasi (jie tai jau patyrę). O mane užpuola kažkoks jausmas, panašus į paniką. Nežinau kaip atsikratyti berniuko, kuris prilipo prie mano rankos ir nepaleidžia. Bandau su juo kalbėti, jėga išplėši savo ranką, bet niekas nepadeda. Netenku vilties ir apima pyktis. Noras jėga nuplėšti tą prikibusį vaiką, tarsi nuspirti kuo toliau ir pabėgti.
Išsigąstu savo reakcijos. JUK TAIP NEGALIMA. Tai tik vaikas, prašantis išmaldos, na gerai labai jau įkyrus vaikas. Turėčiau jam jausti gailestį, užuojautą, bet to nejaučiu. Esu tiesiog pikta ir labai noriu, kad mane paliktų ramybėje.
Už gero kilometro vaikas dingsta kaip nebuvęs, nes nieko negavo, o man tai pirma labai nemaloni patirtis, kuri žinau pasikartos, bet reikia sugalvoti kokį nors gerą būdą, kaip nuo tų vaikų pabėgti.
Keista… vaikus turime mylėti, globoti… juk jie mūsų ateitis, niekada negalvojau, kad galėsiu jausti pasibjaurėjimą vaiku
