Šviesos muzika…arba kaip Aqua su žaibu šoko
Sausros sezonas, turėtų NE lyti…
Vakar po darbo aš ir du mano kambariokai - vokietė ir prancūzas kaip ir kiekvieną savaitę patraukėm į tradicinės muzikos ir šokio pamokas. Šokam ir mušam būgnus jau mėnuo, man labai patinka jiems irgi, susiradom naujų draugų, mūsų mokytojas kiek nekantrus, bet vien už pastangas dirbant su nemokšomis verta padėkoti. :)
Taigi pakeliui į pamoką sustojam nusipirkti mišrainės. Vietinėj Tro Tro stoty radom puikų salotų punktą, kur sumaišo salotas, užpila sojos padažo, kečiupo ( nežinau kodėl kečupo), majonezo, nusiperkam kažką panašaus į batoną ir valgom. Labai skanu, o kadangi Ganoje su salotom ne taip paprasta, valgom pasigardžiuodami ir dabar seilė tysta pagalvojus apie tą maistelį, nes ryžiai negyvai atsibodo. Taigi sėdime mes tro tro ir matome kad vienoje pusėje dangus juodas juodas, kaip vidury nakties, kyla vėjas, gatvės prekeiviai skubiai pakuojasi daiktus, o mes begam salotyčių, mūsų salotų gamintoja pirmą kartą taip greitai užmaišo košę makalošę…susikraunam viską į maišelius ir bėgte į pamoką, gatvė pilna žmonių, tamsu kaip naktį, visur dideli kamsčiai, o oras kvepia audra, spėjam išlipti iš taxi Nimoje ir prapliumpa lietus su dideliu vėju, darosi šalta, o mūsų grupė, su kuria mokomės (20 vietinių būgnininkų, dainininkų ir šokėjų) jau laukia po stogeliu ir būgnija.
Aqua nebūtų Aqua, šast į lietų ir basomis po balas, o aplinkui tik žaibuoja, dangus labai gražus, žaibai per visą dangų, gailiuosi kad neturiu fotoaparato su savimi, keli grupės nariai paseka mano pavyzdžiu ir skambant kokių 15 būgnų muzikai mes šokame lietuje, pamirštu purvą, apgaules, nusivylimą ir džiaugiuosi lietumi, džiauguosi balomis ir žaibu, nustoja lyti, greitai oras atšąla. Tai vienas iš nedaugelio kartų, kai Ganoje šalta. Dar gerą valandą žaibuoja per visą dangų, mes dabar jau šokame visi kartu, ritmingai, ilgai repetuotą šokį, keturi baltieji ir grupė juodukų, ritmingai į būgnų taktą, aš šoku ir žiūriu į dangų, girdžiu šviesos muziką, girdžiu širdies muziką, girdžiu būgnų muziką, girdžiu draugystės muziką ir kai pagalvoju kad šitie žmonės neturi nieko, tik šokį ir muziką pasidaro gaila, kad greitai turėsiu išvažiuoti, palikti mažą laimės salelę, kurioje nelaimingi žmonės yra labai laimingi.
